Mano vaikystėje šprotų (arba kapelinų) padažas buvo laikomas kažkuo... na, ne visai įprastu, bet gana pažįstamu. Tikriausiai todėl, kad ir šprotai, ir stumbrai buvo tarp pigiausių marinuotų žuvų ...
Dabar, man atrodo, tokio tipo naminiai prieskoniai buvo saugiai pamiršti.
Jei kažkas daroma su žuvimi, tada su ančiuviais (tai labiau stebina), nors tarp šprotų ir ančiuvių nėra didelio skirtumo. Gal, žinoma, gurmanai, turintys padidėjusio jautrumo skonio receptorius, išskiria, bet jei įprasta, paprastas valgytojas, siūlo iš ančiuvių mesti mažą šprotą ir nesakyti, kur kažkas yra... skirtumai.
Na, pabaigkime čia literatūrinę įžangą, pradėkime nuo reikalo.
Padažas, kuris tinka viskam - nuo bulvių salotų iki sumuštinių. Skonis yra labai įdomus, aštrus, su rūgštumu ir lengvu saldumu. Nežinau kodėl, bet tais senais laikais padažas buvo laikomas „korėjietišku“. Gal dėl žuvies? Arba, galbūt, šiuo receptu iš pradžių pasidalijo teta, kuri rinkoje pardavinėjo „korėjietiškas“ salotas.
Taigi mes imamės:
- Marinuoti šprotai arba šprotai - aštuonios žuvys
- Du vištienos tryniai (iš kietai virtų kiaušinių)
- Trys šaukštai augalinio aliejaus
- Du šaukštai acto (geriausia - 5 proc., Jei turite kitokį - reikia pažiūrėti į rezultatą)
- Šaukštelis cukraus
- Pipirai - juodi, malti, pagal skonį.
- Bet kažkam čia gali būti nepakankamai druskos, todėl taip pat galite pridėti jos pagal skonį.
Kaip mes gaminame:
Anksčiau jie vargdavo gamindami maistą. Tai visiškai įmanoma dėl to, kad be protingos virtuvės įrangos yra gana sunku viską paversti vienalyte emulsija.
Šprotas buvo išvalytas nuo kaulų ir vidurių, pašalinta galva. Todėl jie smulkiai jį susmulkino peiliu, o tada ištrynė per sietą. Į visa tai jie įmaišė trynį, nuolat minkydami ir plakdami, iš pradžių plona srovele įleisdami aliejų, o tada jau gautame padaže pridėję cukraus ir po kurio laiko acto.
Dabar galite greitai viską susmulkinti maišytuve. Svarbiausia nepamiršti, kad šprotus būtina išvalyti!