Jie man čia iškėlė temą apie uolų požiūrį į produktus. Kadangi ekonomika mūsų laikais turi būti ekonomiška – maisto kainos auga kiekvieną dieną. Mėsos ir dešrų gamintojai praneša, kad nori gauti 20 procentų daugiau vertės, nei grūdų gamintojai, Ir nenoriu galvoti apie tai, kaip šokinėja pačių įprasčiausių daržovių kainos, kurios anksčiau visada buvo beveik centas.
Bet kas yra uolumas ir protinga ūkis, o kas – godumas, tiksliau – gobšumas?
Čia kolegė pasakojo, kad į jos vienuolyną atvykę giminaičiai bandė užsukti su svetima chartija – sako, maisto neskaičiuoja, „darbai tualetui“. O jų namuose nėra įprasta riboti porcijų ir ką nors išduoti sąskaitoje. Kotletai kepti – tai daug ką reiškia. Barščiai verdami, kad visiems neužtektų lėkštėje, jei nori įpilti, ir kad visiems užtektų mėsos, o ne skundžiamo gabalėlio. Saldumynai ir saldainiai yra laisvai prieinami. Ir taip su bet kokiu produktu.
Artimieji, tiesą sakant, neturėjo nieko prieš tokius maketus, bet... pamokė – sako, būtų teisinga kepti ant kotleto ar vištienos gabalėlio, ir to užtenka. Kaip pavyzdį jie nurodė save – jų šeima perpus mažesnė (trys žmonės vietoj šešių), tačiau maisto kaina ne perpus mažesnė, o, konservatyviausiais skaičiavimais, septyni.
Bet čia verta pridurti – yra apribojimų ne tik dėl maisto kiekio, bet ir dėl kokybės bei sudėties. Bet namas buvo pastatytas. O antrieji eina. O šie – „suvalgyk viską“. Su jų pajamomis, sako, jau nebegalima gyventi dviejuose aukštuose, o „statyti rūmus“.
Man nepatinka, kai kas nors pradeda skaičiuoti kitų pajamas ir moko jomis disponuoti, bet jei gerai pagalvoji, tai tokiame samprotavime yra racionalus grūdas.
Galų gale, uolios šeimininkės, ten senovėje bufetai buvo užrakinti, cukrus buvo išdalytas ...
Kita vertus, kažkas yra skaičiuojant porcijas ir išdavus produktus griežtai pagal skaičių... Nenormalu. kaip atsisakyti vaiko, kuris nori suvalgyti dvi vištienos kojeles ir pasakyti – čia tau viena, o ne sotus – taigi pasigauk makaronų?
Aš, pavyzdžiui, negaliu to padaryti.
Man uolus požiūris į maistą yra paruošti tai, ką visi namiškiai valgys su malonumu, pasisotins ir tuo pačiu nereikės nieko išmesti. Žinoma, atsižvelgiant į biudžetą.
O skaičiuoti ir riboti... Nereikia. irgi ne mano.
kaip tu?