Dar viena moneta, skirta stebuklų taupyklei, kiek kulinarijos tradicijos ir priklausomybės iš tikrųjų veikia mūsų gyvenimą.
Prieš keletą metų pirmą kartą įkalbėjau savo verslo partnerius (gydytojus, patikslinsiu) kelioms dienoms atvykti į Maskvą ir dirbti. Kadangi jo veikla yra susijusi su vykdymu, nors ir paprastu, bet operacijų, ir pakankamai buvo neįmanoma rasti kvalifikuotų padėjėjų pas mus, tada kartu su gydytoju operacinė komanda.
Ir jau kitą dieną, ryte, supratau, kad nepakanka pakviesti „žvaigždę“ aprūpinti darbo erdve, visiškai atitinkančia jo reikalavimus ir gyvenimo sąlygas.
Nes mano turkų veidai ryte pasirodė rūgštūs nei rūgštūs. Žmonės buvo alkani ir, atitinkamai, susierzinę, nes negavo įprastų pusryčių ir nebuvo įmanoma rasti vietos, kur jie galėtų normaliai (jų nuomone, valgyti).
Taip, taip, nebuvo restoranų ir kavinių su tikrai autentiška (kad viskas derėtų) turkiška virtuve. Ir dabar ne. Vis dėlto įstaigos, veikiančios ne „gimtojoje šalyje“, vadovaujasi kasdien patiekiamų patiekalų skoniu.
Jie manęs paklaus - kokia problema, ar tikrai parduotuvėse ir turguose nėra produktų? Aš atsakau: yra produktų, ir jūs galite juos nusipirkti. Per kitus vizitus pradėjome iš anksto planuoti meniu... Ir aš rašau visai ne tam, kad sakyčiau „Maskvoje lankytojams nėra ko valgyti“, ne.
Tiesiog noriu dar kartą pabrėžti, kaip mus veikia valgymo įpročiai.
Būtent, pusryčiai.
Man (ir daugeliui skaitytojų, kaip jau mačiau) pusryčiai yra košė, jogurtas, sumuštinis, kiaušinis - tai yra kažkas lengvo, bet ne per ryškaus skonio.
Turkams - oho, pusryčiai! Šis valgis toli gražu nėra lengvas. Produktus, kuriuos jie naudoja tradiciškai, galiu pripažinti tik tam tikrais tempais.
Turkiškų pusryčių pagrindas yra daug daržovių - šviežių, skanių. Pomidorai, agurkai, alyvuogės yra būtini. Tuo pačiu metu turėtų būti daug duonos, nes priedas yra sūriai - balti, marinuoti, sūrūs, su ryškiu skoniu. Ir labai dažnai ant turkiškų pusryčių stalo marinuota žuvis (ančiuviai, tikriausiai). Mažas, panašus į šprotus.
Ir, svarbiausia, daug visko.
Skirtingų rūšių kiaušiniai yra antriniai. Bet jogurtas su žolelėmis yra beveik būtinas meniu.
Tik turkams kruopščiai atsigaivinus, bus naudojami saldūs kepiniai ir arbata (ir dažniau nei viena taurė).
Esu tikri turkiški pusryčiai - jų neišmanysiu, bet jei juos įvaldysiu, prarysiu tabletes ir visą dieną jausčiausi nelabai gerai. O jiems - priešingai. Be šito rytoj nėra dienos, nes tu alkani!