Bjauriausias produktų derinys, su kuriuo susidūriau gyvenime, mums buvo periodiškai pasiūlytas darželyje
Taip, taip, kartą rašiau, kad maistas ten buvo skanus, bet kartais radau ką nors virėjui ar kitam atsakingam asmeniui veidą, ir dėl to pusryčiams gavome manų košės, kakavos (arba pakaitinės kavos su pienu) ir... sumuštinį su sviestu ir gabaliuką silkė.
Iki šiol prisimenu šį rinkinį ir savo sumišimą: kaip yra, košė saldi, silkė sūri ir apskritai kiekvienas vaikas žinojo seną rimą:
Jei norite, kad neužmirštuolės įsitaisytų jūsų skrandyje
Valgykite silkę su pienu!
Ne, visi atskirai nekėlė klausimų. Su amžiumi išmokau sukti nosį, sako, yra žuvis, o silkė skanesnė! Ir tada silkė išėjo per metus. Ir jie mūsų sode virė gardžią košę. O kakava buvo aromatinga (bet aš nemėgau gilių kavos).
Ir jau suaugęs turėjau susidurti su deriniais, kurie visai nebuvo būdingi mūsų kulinarijos kultūrai.
Tiesa, daugelis jų pasirodė labai nuostabūs - tinkamai atlikdami.
Prisimenu, kad studentų laikais vienas draugas (jis gyveno nakvynės namuose) atkakliai bandė mus visus pavaišinti pupelėmis su cukrumi. Atmetėme kaip įmanydami, atsikovojome rankomis ir kojomis, o jis teigė - skanu.
Daug vėliau, kažkokiame mažame anime festivalyje, paragavau virtų bandelių, įdarytų raudonomis pupelėmis (saldus įdaras!). Jie priklausė Hayao Miyazake visatai, anime „Spirited Away“.
Ir tai pasirodė tikras malonumas!
Aš taip pat įtariau žuvies okroshka su krevetėmis - ir tai pasirodė skonio.
Bet štai burokėliai pagardinti pienu, sumaišytu su burokėlių sultiniu, negalėjau jo paragauti - viena nuomonė sukėlė didžiulį pasibjaurėjimą (kartu su žinojimu, kaip tai buvo padaryta - pojūčiai buvo neperleidžiami).
Ar turite tokių derinių?
Ps. Kolega pasidalijo „maisto siaubu“ - jai bjaurūs sausainių pyragaičiai su visokiais impregnavimais. Vienas požiūris įkvepia mintį, kad kažkas valgė šį patiekalą, bet neįsišaknijo ...